Tapk ugniagesiu gelbėtoju


Mokomoji parodėlė


Susipažinkite su ugniagesybos sportu!





Istorija

Rašytiniuose istorijos šaltiniuo

 

Rašytiniuose istorijos šaltiniuose minima, kad Kauno miestą daug kartų niokojo dideli gaisrai. Degindama medinius pastatus, ugnis siausdavo „nuo upės iki upės“ ir padarydavo milžiniškus nuostolius. Gaisrai kauniečius lydėjo nuolat – taikos ir karų metais. 1731 metais Kauną sunaikino didelis gaisras – liko tik keli trobesiai ir bažnyčia. 1800 metais Kaunas sudegė antrą kartą. Gaisras kilo iš pirmosios Kauno žydų maldyklos. Sudegė trečdalis miesto ir parapinė bažnyčia.

 

 

Tų laikų gesinimo priemonės buvo primityvios, o gesinti nebuvo kam. Todėl gyventojai bandė savanoriškai burtis į komandas. Rasta žinių, kad pirmąją ugniagesių komandą kauniečiai buvo įkūrę 1802 m., tačiau nepalaikoma valdžios po kelerių metų ji iširo. Tačiau žmonėms vis vien rūpėjo, kaip išvengti gaisrų. Nuo 1807 m., peržiūrėjus Vilniaus, Gardino ir Kauno policijos etatus ir policijai išlaikyti šiuose miestuose gubernijos iždui pradėjus skirti pakankamai lėšų, palengvėjo policijos valdybų steigimas bei finansavimas ir funkcionavimas. Kauno policmeisterio tiesioginis viršininkas buvo Vilniaus gubernatorius. Policmeisteriui asmeniškai buvo pavaldus priešgaisrinės ir naktinės sargybos komandų karininkas. 1808 m. Kaune buvo įsteigta miesto policijos ugniagesių komanda. 1815 m. Kauno policijos sąraše jau buvo skiriama lėšų gaisrinei išlaikyti, įrankiams pirkti, taisyti ir policijos arkliams, kurių buvo šeši, išlaikyti ir prižiūrėti. Nuo 1815 m. Kaune buvo pastovios priešgaisrinės apsaugos ir naktinės sargybos komandos, kurioms vadovavo Simas Jablonskis. Abi komandas sudarė po šešis eilinius, gaunančius pastovų atlyginimą, maitinimą ir tarnybinę aprangą.

 

 

1921 m. įsteigta Kauno savanorių ugniagesių draugija, o prie Lietuvos kariuomenės autobataliono nuo birželio mėn. 1 d. įsakyta suformuoti Kauno karo gaisrininkų komandą. Komandą sudarė 33 žmonės, ji buvo aprūpinta firmos „Praha“ automobiliu – tai buvo vienintelė visoje Lietuvoje tokios markės mašina. Komanda gesino ne tik kariuomenės trobesių gaisrus, bet ir padėdavo miesto ugniagesiams gesinti mieste ir jo priemiesčiuose kilusius gaisrus. 1923 m. ši pirmoji karo ugniagesių komanda dėl finansinių sumetimų buvo likviduota, o jos turtas perduotas Kauno miesto savivaldybei. Taip atsirado pirmoji motorizuota civilinė ugniagesių komanda. 1926 m. Kauno ugniagesiams buvo nupirktas pirmasis „Daimler“ markės gaisrinis automobilis. Po kelerių metų Kauno ugniagesiai jau važinėjo tobulesnėmis „Chevrolet“ firmos mašinomis, netrukus įsigijo ir aukštumines autokopėčias, gesinimo putomis ir kitokios įrangos.
1930 m. Nemuno ir I. Kanto gatvių sankirtoje miesto ugniagesiams buvo pastatytas naujas gražus pastatas, kurį suprojektavo žymus to meto architektas E. Frykas, o statybos darbams vadovavo inžinierius konstruktorius P. Markūnas. Tapęs architektūros paminklu, šis statinys ir dabar atlieka Kauno ugniagesių centro funkcijas, taip pat laikomas vienu gražiausių tokios paskirties pastatų Lietuvoje.
1944 m. liepos m. hitlerininkai, besitraukdami iš Kauno, išsivežė visus gaisrinius automobilius. Kaune liko tik vienas apgadintas automobilis „Praha“. 1944 m. rugpjūtį. Kauno m. buvo penkios sukarintos komandos ir skyrius.


 

Sovietiniu laikotarpiu ugniagesių tarnyba naudojo vien rusišką gaisrų gesinimo techniką, kuri buvo atsilikusi nuo Vakarų šalių gaisrinių automobilių ir įrangos. Ugniagesių apranga buvo menkos kokybės, nebuvo tobulų aparatų darbams kenksmingoje aplinkoje atlikti. Gelbėjimo darbų buvo atliekama tik tiek, kiek tai įmanoma turint primityvius įrankius. Daugeliu atvejų tekdavo pasikliauti rizikingu ugniagesių narsumu ir pasiaukojimu, bet darbuotojai neprarado nusiteikimo veikti pagalbos artimui principu. Plečiantis miestui, didėjo ir ugniagesių tarnybos darbo apimtis bei darbuotojų skaičius. Tarnyboje pradėjo dirbti aukštąjį techninį ir specialųjį priešgaisrinį išsilavinimą įgiję inžinieriai, kiti specialistai. Imta daugiau dėmesio skirti gaisrų profilaktikai. Todėl 1958 m. centrinės gaisrinės rūmuose buvo įkurta pirmoji Lietuvoje priešgaisrinė parodėlė. Joje eksponuojamos kai kurios gesinimo priemonės, įvykių fotografijos, taip pat gausi kolekcija daiktų, tapusių gaisrų priežastimi. Nors pagrindinis parodėlės tikslas buvo aiškinti apie gaisrų priežastis, veikė ir ugniagesybos istorijos skyrelis. Čia buvo kukli Lietuvos ugniagesybos istorijos tyrinėjimo pradžia.

Užkrauta per 0.00 sekundes
2,162,349 unikalūs lankytojai